Rugsėjo septintąją perskridome į Madridą. Apsistojome viešbutyje Madrido priemiestyje Fuenlabrada. Nuo ten iki salės maždaug valanda ir penkiolika minučių kelio traukiniu bei metro. Įsikūrę nuvykom apžiūrėti arenos. Permetę akimis labai nenudžiugome - visiškai nėra kur kabinti didžiųjų vėliavų. Teks jas kilnoti, tačiau tuomet buvo visiškai neaišku kiek salėje bus LIETUVIŲ. Įvertinę padėtį patraukėm į šalia esantį ŠVYTURIO barą. Ten jau buvo pradėję būriuotis mūsiškiai ir jų vis gausėjo. Pradžioje ispanai ŠVYTURĮ pardavinėjo beveik po tris eurus, tačiau po keliolikos minučių kaina krito iki dviejų su puse, o netrukus pasirodžius ŠVYTURIO atstovui RAIMIUI viskas atsistojo į savo vėžias - alaus kaina pasidarė du eurai, kaip kad ir buvo skelbta. Pasimėgavę SVYTURIO alumi grįžome į viešbutį ruoštis kitos dienos rungtynėms su italais.
Rugsėjo aštuntosios ryte surengėm pasitarimą ar verta nuomotis autobusą kelionėms, nes turime nemažai amunicijos, kurią nepatogu vežiotis visuomeniniu trasportu, ypač grūsties valandomis. Kadangi devyniese iš mūsų kompanijos yra iš LIETUVOS atvažiavę autobusiuku, tad sutalpinus visus būgnus ir vėliavas į šią trasporto priemonę visos problemos buvo išspręstos.
Atvykę į ŠVYTURIO barą prieš rungtynes sutikome dar daugiau TAUTIEČIŲ, išlenkėme po keletą butelių EKSTRA DRAUGHT ir patraukėme į varžybas. Visi vis dar prisimename olimpines žaidynes Atėnuose, tad kova su italais dar ilgai mums bus principinė. Salėje pasitvirtino mano spėjimai - po Maljorkos Madride LIETUVOS sirgalių smarkiai sumažėjo. Nors mūsų spauda rašo apie tūkstantį, manau, kad rungtynes su italais Madrido arenoje stebėjo apie šešis šimtus LIETUVIŲ. Tiesiog beveik visi buvome susitelkę vienoje vietoje ir taip atrodėme žymiai skaitlingesni. Padirbėjome iš širdies, vieningai, nukalėm makaronų mėgėjus, kurių sirgalių buvo gal trisdešimt.
Laimėjus į ŠVYTURIO barą plūstelėjo per du šimtus LIETUVIŲ, alus ir dainos liejosi lig pat gilios nakties, skanduotės, šokiai ant stalų ir triukšmas, kurio tas baras turbūt nematė nuo pat savo pastatymo dienos. Dainos ir šurmulys neužtilo nei metro, nei pakeliui iš stotelės iki pat viešbučio.
Šiandien turim laisvą dieną, tad mėginsim kiek įmanoma daugiau išmaišyti Madrido centrą ir senamiestį. Savaime aišku, užsuksime ir į savu jau tapusį bariuką su LIETUVIŠKU alumi. Esam pasirengę rytdienos varžyboms. Ir LIETUVIŲ į kitas varžybas turėtų suvažiuoti dar daugiau, nes jau patekom į ketvirtfinalį. O be to, į rungtynes su prancūzais bei slovėnais kasose dar galima įsigyti bilietų. Trokštam revanšo prieš prancūzus, kuriems mums sumaišė visas kortas Serbijoje.
Beje, perskrendant iš Maljorkos į Madridą ispanų krovikai kažkur nudangino vieną mūsų vėliavą, kurios laukiam lig šiol.
SĖKLA
Rodyk draugams
